bliūva

bliūva
1 bliūvà sf. (4) menk. verkimas, bliovimas, riksmas: Bliūvà ima mergą Sl. Aną prie bliūvõs privarė Slnt. Pro bliū̃vą kalba Slnt. Aš aną bliūdau, t. y. į bliūvą įvedu J. Ot buvo bliūvos mergelei! Dr. Bandėm vergus bliūva graudinti S.Dauk.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно сделать НИР?

Look at other dictionaries:

  • bliūva — 2 bliūva scom. (1) menk. rėksnys, bliova: Tas vaikas toks bliūva, bliauja ir bliauja Skr …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • probliūva — adv. Slnt prorėksmiais: Probliūva šauka Ms …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”